įstingis

į́stingis sm. (1) plg. įstingas: Ans spirito stiklinę išgeria vienu į́stingiu Skr. Vienu į́stingiu ans buvo pasitaisęs, bet pasku vėl pasileido Skd. | Aš ateisiu, kokį į́stingį (pertrauką nuo darbo, nuolaiką) gavęs Skd.